gvėruoti — gvėruoti, uoja, ãvo intr. 1. MitI226 plepėti, paistėti, zvėgoti: Kitur išėjęs negvėruok, ką žinai – tuoj visi žinos Snt. Gana čia tau gvėruot, eik namo! Skr. Ką čia gvėruoji, geriau tylėtum Rd. 2. gargti, švokšti: Iš kampo pasigirdo gvėruojantis … Dictionary of the Lithuanian Language
išpaistėti — tr. 1. išplepėti kitiems: Jam nereikia to sakyt, jis galia išpaistėt Antš. 2. paistant, sapaliojant pasakyti, išpranašauti: Žmonės kartais išpaista teisybę Antš. paistėti; išpaistėti; nupaistėti; papaistėti; pripaistėti; sup … Dictionary of the Lithuanian Language
nupaistėti — žr. 1 nupaistyti 1: Tu kartais niekus nupaisti Vr. paistėti; išpaistėti; nupaistėti; papaistėti; pripaistėti; supaistėti … Dictionary of the Lithuanian Language
paistėjimas — sm. (1); Vaižg → paistėti: Žmona vis dar nesupranta senio paistėjimo J.Gruš … Dictionary of the Lithuanian Language
papaistėti — žr. 1 papaistyti: Ir papaista, būdavo, niekus, ale nesijuokdavo iš jos Kp. paistėti; išpaistėti; nupaistėti; papaistėti; pripaistėti; supaistėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pripaistėti — žr. 1 pripaistyti: Kas bus – pasakysi, o ko nėra – pripaistėsi J.Balt. Boba pripaistės ko, tai šaukia marčią, klausinėja Slm. paistėti; išpaistėti; nupaistėti; papaistėti; pripaistėti; supaistėti … Dictionary of the Lithuanian Language
supaistėti — tr. susapalioti: Tu per miegus kažin ką supaistėjai (neaiškiai sukalbėjai) Slm. paistėti; išpaistėti; nupaistėti; papaistėti; pripaistėti; supaistėti … Dictionary of the Lithuanian Language